vienatoniškumas

vienatoniškùmas sm. (2) BŽ249, DŽ, NdŽ → vienatoniškas: 1. BŽ249, Ser. 2. DŽ. 3. prk. meninių priemonių vienodumas, neįvairumas: Vietomis pabosta veikalo patetinės gaidos, jo vienatoniškumas rš. 4. NdŽ → vienatoniškas 3.